- dubėlis
- dùbėlis sm. (1) niekam vertas žmogus, laužas, sudubėlis: Su tokiuo dùbėliu išeik – daugiau bėdos bus Rm.
Dictionary of the Lithuanian Language.
dubėlis
Look at other dictionaries:
dubelis — ×dùbelis (vok. dial. dübel) sm. (1) K; Q403, CII261 medinė ar geležinė vinis dviem kokio daikto dalims sukalti: Reikia dùbelio šituodviem rąstam sujungt Skr. Dugną sukalk su dùbeliais, tai laikys Mrj. Stalo lentos prasižiojo, turbūt dùbeliai… … Dictionary of the Lithuanian Language
